Suklastotų sprogdinimų grėsmės kelia didelį nerimą Europos aviacijos ir švietimo sektoriams
Elektroniniu paštu pasiųstų melagingų žinučių banga visoje Europoje sutrikdė aviacijos, švietimo ir žiniasklaidos veiklą. Visi iki šiol tirti grasinimai susprogdinti bombą pasirodė esą klaidingi, nurodė pareigūnai.
Aviacijos ir laivybos sutrikimai
Elektroninio pašto grasinimai paveikė daugiau nei 50 skrydžių, dėl kurių kai kuriais atvejais buvo nukreipti skrydžiai. Vengrijoje ir Prancūzijoje pareigūnai pasiuntė naikintuvus, kad jie lydėtų orlaivius, reaguodami į pavojaus signalus. Į šiuos incidentus taip pat buvo įsivėlęs vienas kruizinis laivas. Nors grasinimai sukėlė didelį judėjimą, Jungtinės Karalystės Hitrou ir Birmingemo oro uostai toliau veikė, nes valdžios institucijos gautus pranešimus laikė nepatikimais.
Reese Jones, „Osprey Flight Solutions“ analitikė, teigia, kad nusikaltėlių tikslas yra paprasčiausiai sukurti chaosą. Sutrikimas aviacijos sektoriuje įvyko po ankstesnio incidento 2026 m. spalio 11 d., Kai dėl bombos grėsmės buvo evakuota Rastato geležinkelio stotis ir aplinkinės Vokietijos teritorijos, o tai sutrikdė geležinkelių eismą.
Poveikis Europos mokykloms
Švietimo sektorius susidūrė su dideliu spaudimu dėl koordinuotų el. Laiškų. 2026 m. lapkričio 11 d., trečiadienį, Italijoje buvo apie 6 300 mokyklų. Ketvirtadienį, 2026 m. lapkričio 12 d., 3778 mokyklos gavo panašias žinutes. Mokyklos Škotijoje, Šiaurės Airijoje ir Airijos Respublikoje taip pat pranešė apie panašius grasinimus.
Italijos premjeras Giorgia Meloni (Džordžas Melonis) sakė, kad tėvai turėtų likti ramūs ir kad turėtų būti peržiūrėti evakuacijos protokolai, kad vien masiniai elektroniniai laiškai nesukeltų mokyklų uždarymo be konkrečių įrodymų. Kalbėdamas apie sisteminių pokyčių poreikį, „Wizz Air“ vadovas Józsefas Váradi sakė, kad reikia standartizuotų saugumo procedūrų ir centrinės institucijos, kuri tvarkytų tokius atvejus.
Kibernetinės atakos ir hibridinis karas
Be bombų grėsmės, atskira kibernetinė ataka buvo nukreipta į infrastruktūrą. CityNews pranešė, kad kibernetinė ataka prieš prekybos centrų šaldymo sistemas sukėlė maisto gedimą mažiausiai 12 Europos šalių. Šie incidentai paskatino raginimus gerinti dalijimąsi žvalgybos duomenimis ir standartizuoti saugumo procedūras visame žemyne.
Dėl šių grėsmių pobūdžio pareigūnai pradėjo diskusijas dėl galimo išorės dalyvavimo. Ispanijos užsienio reikalų ministras Alvaresas Alvaresas sakė, kad šie grasinimai gali būti hibridiniai išpuoliai ir psichologinis karas, kuriuo siekiama susilpninti Europą. Tačiau Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sakė, kad kol kas neaišku, ar užsienio pajėgos kontroliuoja bombų grėsmės incidentus. „Chatham House“ ekspertas Grégoire Roos pažymėjo, kad skirtingų šalių reagavimo standartų koordinavimo stoka trukdo veiksmingai reaguoti į saugumą.
Ženevoje įsikūrusio Saugumo politikos centro ekspertas Jeanas-Marcas Ricklis sakė, kad elektroninius laiškus, kuriuose grasinama susprogdinti bombas, lengva vykdyti ir kad jie padeda išvengti atviro karo, tačiau jie kelia didelį socialinį nesaugumą ir brangiai kainuoja vyriausybei.
Šis straipsnis parengtas naudojant DI pagalbą remiantis keliomis naujienų ataskaitomis, o mūsų redaktoriai jį peržiūri pagal redakcinius principus. Redakciniai standartai · Pranešimai ir kontaktai
Komentarai 0