Sergejus Lavrovas atmeta Europos Sąjungos sprendimus Ukrainai, kurie neatsižvelgia į Rusijos interesus
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas 2026 metų lapkričio 15 dieną atmetė Europos Sąjungos (ES) sprendimus Ukrainos klausimu, pareikšdamas, kad bet kokia rezoliucija, kurioje neatsižvelgiama į Rusijos interesus, yra visiškai neįmanoma. Šis pareiškimas yra tiesioginis atsakas į neseniai Europos vadovų dėtas diplomatines pastangas sukurti taikos derybų sistemą.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen paskelbė pareiškimą dėl diplomatijai būtinų sąlygų. Ursula von der Leyen pareiškė, kad derybos dėl Ukrainos turi būti grindžiamos paliaubomis. Tačiau Sergejus Lavrovas tvirtino, kad Rusijos išankstinė sąlyga deryboms yra jos specialiosios karinės operacijos tikslų pasiekimas.
Europos derybų programa
Europos lyderiai siekia struktūrinio požiūrio į bloko dalyvavimą taikos derybose. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa (Antoniju Kosta) pareiškė, kad ES vadovai pasiekė susitarimą dėl Europos dalyvavimo taikos derybose reprezentacinės tvarkos. Šiuo susitarimu siekiama apibrėžti, kaip Europos Sąjunga dalyvaus diplomatiniame procese.
Remiantis „People's Daily“ pranešimu, siūlomą Europos derybų grupę sudarytų ES institucijų ir penkių konkrečių šalių atstovai. Šios šalys yra Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija, Italija ir Lenkija. Ši grupė atstovautų Europos Sąjungos interesams platesnėje derybų struktūroje.
Rusijos diplomatinė pozicija
Kremlius laikosi atsargios pozicijos dėl Europos dalyvavimo konflikte. 2026 m. lapkričio 13 d. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Rusija dar nesutiko leisti Europos šalims dalyvauti derybose dėl Ukrainos. Ši pozicija rodo didelį atotrūkį tarp Europos Sąjungos diplomatinių tikslų ir Rusijos vyriausybės nustatytų reikalavimų.
Sergejus Lavrovas sakė, kad naujausi ES pareiškimai rodo, jog blokas nėra tikras dėl savo konkretaus vaidmens derybose. Rusijos užsienio reikalų ministro komentarai rodo, kad Europos Sąjungos interesus sunku suderinti su Rusijos karinių veiksmų tikslais. Rusijos vyriausybė ir toliau pabrėžia, kad jos specialioji karinė operacija turi pasiekti savo apibrėžtus tikslus, kol gali įvykti prasmingos derybos.
Dabartina aklavietė pabrėžia prieštaringus reikalavimus dėl paliaubų ir Rusijos interesų pripažinimo. Nors Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa nurodė, kad ES pasiekė susitarimą dėl dalyvavimo, Rusijos vyriausybė dar nepareiškė noro pritarti šiems atstovaujamiesiems susitarimams. Įtampa tarp paliaubų reikalavimo ir Rusijos karinių tikslų įgyvendinimo tebėra pagrindinė kliūtis diplomatinei pažangai.
Šis straipsnis parengtas naudojant DI pagalbą remiantis keliomis naujienų ataskaitomis, o mūsų redaktoriai jį peržiūri pagal redakcinius principus. Redakciniai standartai · Pranešimai ir kontaktai
Komentarai 0